Užtvarai niekada nebuvo apie mokėjimą. Jie buvo apie priverstinį sustojimą, kad kas nors galėtų surinkti pinigus. Kai įvažiavimą ir išvažiavimą fiksuoja kamera, sustoti nebereikia — bet surinkimą tenka apgalvoti rimtai, nes fiziškai niekas nesulaiko vairuotojo nuo išvažiavimo.
Trys būdai, kaip pinigai pasiekia sąskaitą
Mokėjimas stovint yra įprasčiausias — vairuotojas sumoka už numerį telefone, terminale ar stovėjimo programėlėje, o sesija užsidaro išvažiavus. Mokėjimas po stovėjimo reiškia sąskaitą registruotam savininkui, kai trukmė jau žinoma; tinka ten, kur žmonės skuba.
Trečias kelias — atsiskaitymas pagal sutartį: nuomininkai, darbuotojai, viešbučio svečiai ir automobilių parkai atpažįstami pagal numerį ir apmokestinami kas mėnesį arba visai neapmokestinami. Dauguma realių objektų naudoja visus tris vienu metu, pagal zonas.
- Nemokamos minutės išlaipinimui ir apsisukimui
- Skirtingi tarifai pagal zonas, paros valandas ir transporto grupes
- Baltajame sąraše esantys numeriai, kuriems mokestis netaikomas
- Svečių patvirtinimai, išduoti nuomininko ar registratūros
Kas nutinka, kai niekas nesumoka
Dalis stovėjimų visada lieka neapmokėta. Sistemos darbas — kiekvieną paversti byla, kuri atlaiko patikrą: numeris, laikai, įvažiavimo ir išvažiavimo kadrai, pritaikytas tarifas, išsiųsti priminimai. Su tokiu paketu priminimas įtikina, o eskalavimas paprastas.
Protingas eskalavimas laipsniškas: pranešimas, tada bauda, tada senos skolos perdavimas licencijuotam išieškojimo partneriui, o susigrąžinimo būsena grįžta į tas pačias pajamų ataskaitas.
Nauda kasdienėje veikloje
Atsisakius užtvarų dingsta eilė prie įvažiavimo, žiemą stringanti įranga ir išvykos prie ryšį praradusio bilietų automato. Pralaidumas išauga vien todėl, kad niekas nesustoja.
Keičiasi ir tai, ką operatorius mato kasdien. Vietoj įrangos avarijų skydelyje rodomas užimtumas, pajamos vienai vietai ir išimtys, kurioms reikia žmogaus sprendimo.